Stirna (Capreolus capreolus), (angl. Roe Deer, vok. Reh) – grakštus elninių (Cervidae) šeimos mažiausias žinduolis. Patinai vidutiniškai sveria 22 – 35,7 kg, patelės – 23,5 – 35 kg. Kūno ilgis: patinų vidutiniškai 120 cm (iki 133 cm), patelių – 119 cm (iki 128 cm). Kailis vasarą kaštoniškai rudas, žiemą pilkas. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa, jos beveik nesimato. Liemuo iš šonų kiek plokščias, kaklas ilgas, galva nedidelė. Užpakalinės kojos kiek ilgesnės už priekines. Patinai nedaug stambesni už pateles. Plaukų danga vasarą ir žiemą labai skiriasi. Žiemą kailis tankus ir purus, vasarą – retas, plaukai prigludę. Vasarą kailis raudonai rudas arba gelsvai rudas, žiemą – rusvai pilkas. Kūno apačia kiek šviesesnė. Uodegos pamatą supa būdinga baltų plaukų dėmė – vadinama „veidrodėlis“. Galvos spalva – ypač vasarą – gana kontrastinga – kakta tamsi, snukio galas – juodas, smakras ir lūpų kampai – balti, o skruostai gelsvi.
Pagal galvos spalvas galima nustatyti stirnų amžių: – jauniklių kalis (iki 2-3 mėnesių) – kaštoninis su keletu eilių šviesių dėmių.
Šeriasi du kartus per metus. Pavasarį dažniausiai išsišeria balandžio – gegužės mėn. – pilkšvo žieminio kailio plaukai iškrenta kuokštais, o jų vietoje atsiranda rudo vasarinio kailio dėmių. Tuo tarpu – senos ir nesveikos stirnos šeriasi vėliausiai.
Kaukolė yra smailėjančio kūgio formos. Dantų formulė: : – kaip ir briedžio.
Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai: šakos – priekinė, viršūninė ir užpakalinė. Toliau šakų skaičius nedidėja. Suaugę patinai meta ragus lapkričio mėn. Iki kovo pabaigos ar gegužės pradžios užauga nauji ragai – o iki rujos jie sukaulėja ir nuo jų nusivalo oda.
Nuolat gyvena visuose miškuose ir mažose laukų giraitėse bei krūmynuose. Jų ekotipas ir gausa priklauso nuo dirvožemio derlingumo, vietovės miškingumo ir nuo lapuočių dalies medynuose. Laukuose ir pamiškėse gausesnės derlinguose dirvožemiuose, kur nedaug miškų ir vyrauja lapuočių bei mišrūs medynai. Vasarą stirnos individualios teritorijos dalį sudaro atviri ir pusiau atviri plotai. Miškinguose rajonuose aptinkamos daugiausia atželiančiose kirtavietėse, želdiniuose, aikštėse. Žiemą vengia vietų kur daug sniego.
Rujoti pradeda vasarą – liepos antroje pusėje. Ruja trunka apie mėnesį. Tuomet patelės laikinai atsiskiria nuo jauniklių, o patinai tampa neatsargūs, agresyvūs ir ypač saugo savo individualią teritoriją. Patinas neatsitraukdamas sekioja rujojančią patelę, stengdamasis neišleisti iš savo teritorijos. Patelė rujoja 2-4 dienas. Rujos laikotarpiu patinas susiporuoja su 2 – 3 patelėmis. Stirnos – kaip ir kiti elniniai yra poligamai. Nėštumo trukmė – 9,5 mėn., kadangi būna 4,5 mėn latentinė stadija. Embrionas pradeda augti tik žiemos pradžioje (gruodžio gale – ar sausio mėn) ir intensyviai auga apie 5 mėn. Atsiveda daugiausia gegužės antroje pusėje, dalis – birželio mėn. Apie savaitę jaunikliai guli žolėje atskirai vienas nuo kito (gimsta 1-2). Bet netrukus pradeda sekioti motiną. Naujagimiai sveria tik 1.9 kg. Po mėnesio kūno masė padidėja iki 4-5 kg, po 2-jų – jau iki 8-9 kg. Dviejų savaičių jau bando ėsti žolę, o dar po mėnesio minta beveik vien tik augaliniu maistu.
Patinėliams nuo rudens iki kitų metų pavasario išauga pirmieji ragai, dar nešakoti. Numeta juos antrųjų gyvenimo metų viduryje (gruodžio mėn.), o per žiemą jam išauga kiti, jai dvišakiai ar trišakiai ragai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
Minta sumedėjusiais ir žoliniais augalais. Gyvena grupėmis – patinai, patelės ir jaunikliai. Pavasarį būriai pakrinka. Stirnos aktyvios 8 valandas per dieną.
Stirnų populiacija nevienalytė, ir turi kelis sąlyginai pastovius variantus.
Populiaciją sudaro paprastos ir sudėtinės šeimos, vienaamžių grupės, vadinamieji tabūnai (atsitiktiniai sambūriai) ir vienišiai. Griežtai teritorialūs yra ožiai-patinai. Paprastos šeimos iš 2-4 žvėrių yra mažiau prisirišusios prie teritorijos. Sudėtinės šeimos iš 4-7 ir tabūnai (iki 18 žvėrių) susidaro rudens-žiemos metu. Didelę dalį populiacijos sudaro vienaamžių grupės. Šeimose ir tabūnuose yra dvivaldystė – lyderio ir vedlio (tai daugiau suaugę patinai). Ženklina specifinių kvapiųjų liaukų sekretu (olfaktoriškai) ir olfaktoriškai-optiškai. Paprastos šeimos (patelė su jaunikliais) teritorijoje yra centrinė, maitinimosi (trofinė) ir tarpinė zonos. Progresuojanti forma yra paprastoji šeima – tai vietinės populiacijos struktūros pagrindas.
Kai kurie patinai rodo labai ženklų jų prisirišimą prie vasarinio individualaus ploto, kurio aktyvumo centrai skirtingais metais būna vienas nuo kito nutolę vidutiniškai mažiau kaip per 200 m. Vidutiniškai 70% metinės teritorijos būna pernykštės teritorijos ribose (t.y. apie 70% kasmet yra ta pati teritorija). Nė vienas patinas neužima teritorijos, kuri neužsiklotų su pernykšte. Žiemos teritorijų aktyvumo centrai skirtingais metais vienas nuo kito būna nutolę toliau kaip per vid. 502 m (bet skirtumai neženklūs). Kartais žiemos plotai neužsikloja. Tokiose teritorijose stirnų išgyvenimas gana aukštas (97%). Kartais po atšiaurių žiemų seni patinai praranda dominavimą savo ankstesnėse teritorijose. Visi kiti išgyvenę patinai atnaujina dominavimą savo teritorijose. Taigi, patinų demonstruojama strategija “visada pasilikti senoje vietoje” – rodo jų siekį atnaujinti jiems žinomų individualių plotų naudojimą. Tai patvirtina koncepciją, kad stirninų teritorialumas pagrįstas strategija “mažiau rizikos – mažiau naudos”, kur akcentas yra išgyvenimas ir daugiametis teritorijos valdymas.
Laisvėje gyvena neilgai – vidutiniškai tik 4 metus, ilgiausiai – 12 metų. Lietuvoje dažna.
Atviroje laukų erdvėje stirnos linkusios susibūriuoti į gausesnius būrius. Per žiemos-pavasario laikotarpį tų būrių gausa nepastovi. Pirmiausia, lemiamas vaidmuo yra trikdymo, oro sąlygų, kurios priverčia grupuotis ramesnėse vietose, kur labiau prieinami pašarai. Socialiniai ryšiai atskirose stirnų būriuose pagrįsti prieš tai įvykusių tam tikrų tarpusavio pažinimo (susipažinimo) ceremonijų. Lyderiu gali tapti bet kuris žvėris, nepriklausomai nuo lyties. Tokia stirna pirmutine puola bėgti, sutrukdžius jų būrelį.